O tai reiškia, kad mažesnė pasirinkimo galimybė

Tautos laisvė ir jos o tai reiškia nepriklausomybė priklauso nuo ją sudarančių asmenų laisvės. Šito niekaip neįmanoma išvengti. Kad ir į kokį tuntą susimestų vergai, tai tebus vergų tuntas, kol vergais bus jie patys. Asmuo tėra laisvas tiek, kiek laisvas žmogus jame viršija vergą. Juolab bendruomenę paprastai sudaro ne vien vergai ir ne vien laisvi žmonės, o dalis vienų, dalis kitų. Užtat bendruomenės laisvę lemia santykis tarp tų dviejų dalių: viršijus vergams, vergiška darysis ir visa bendruomenė, o pagausėjus laisvų žmonių, bendruomenė šiaip ne taip gal jau ir sugebės būti nepriklausoma, ir kuo vergų dalis liks mažesnė, tuo labiau.

Šiaip ar taip, bendruomenės būklė vis tiek tiesiogiai priklauso nuo ją sudarančių asmenų būklės. Todėl bendruomenei, kuri panoro būti nepriklausoma, žūtbūt reikia rūpintis savo narių laisve. Tai pamatinis, pirmaeilis ir lemiamas tokios bendruomenės uždavinys.

Asmens laisvė yra jo galimybė pasirinkti, galimybė tam tikroje pasirinkimo padėtyje jam pačiam nuspręsti savo elgesį — vaizdžiai tariant, galimybė kryžkelėje pasukti vienu ar kitu keliu. Šią galimybę savo ruožtu sudaro du dėmenys —­ išorinis ir vidinis. Iš išorės žmogaus laisvę riboja aplinkybės, tiek fizinės, gamtinės, tiek socialinės, visuomeninės, iš vidaus — kad mažesnė pasirinkimo galimybė paties sugebėjimai. Fizinės aplinkybės visiems suprantamos, 60 sekundžių dvejetainių opcijų signalai apie jas nėra o tai reiškia kalbėti — žmogus paprasčiausiai daug ko negali, tad neturi nė tokio pasirinkimo.

Tiesa, fizines galimybes žmogui padeda gerokai praplėsti tiek kūno mankšta pradedant sunkumų kilnojimu ir baigiant o tai reiškia sudėtingomis pratybomistiek technologijos pradedant šlubio ramentu ir baigiant kompiuteriais. Bet fizinės žmogaus galimybės vis vien lieka griežtai ribotos. Suprantamos ir socialinės asmens kad mažesnė pasirinkimo galimybė ribojančios aplinkybės, nes žmonės patys daug ko vienas kitam neleidžia.

Kadangi vieno asmens laisvė gali kirstis su kito asmens laisve, tai, norėdami būti laisvi drauge, žmonės yra priversti susitarti ir savo asmeninei laisvei nustatyti tam tikras ribas. Šios sutartinės laisvių ribos nėra tokios griežtos kaip fizinės, dėl jų ginčijasi socialiniai mokslai ir politinės partijos, jos gali svyruoti maždaug tarp kraštutinio socializmo ir kraštutinio liberalizmo.

• Vilniaus teritorinė ligonių kasa - Valstybinė ligonių kasa kviečia vaistus rinktis protingai
• Geriausias apsikeitimas uždirbant pinigus apžvalgomis internete
• Antroje pakopoje sukauptų pensijų išmokėjimas – ruošiamasi funkciją perduoti „Sodrai“
• Kaip užsidirbti pinigų namuose nieko nedarant
• EshopWedrop - pvi.lt
• Toliau klausimas bus svarstomas Socialinių reikalų ir darbo komitetete.
• Kur laikyti bitkoinus internete be priedų

Asmeniui visuomenės suteikiama socialinė laisvė vadinama jo teise: asmuo visuomenėje turi teisę pasirinkti tai, ką visuomenė yra sutarusi jam leisti. Be to, ir asmens fizinės galimybės priklauso nuo jam prieinamų toje visuomenėje technologijų, kurias visumoje sąlygoja ekonomika. Gamtos ir technologijų mokslai įgalina žmogų plėsti fizinę savo laisvės erdvę, dėl to jų reikšmė visuotinai pripažįstama, ir niekas dėl to nesiginčija.

Technologijų pasiekimus daro prieinamus ekonomika. Socialiniai ir teisės mokslai įgalina žmones tobulinti tarpusavio santykius ir taip užtikrinti asmens teises, žmogaus socialines laisves. Jų reikšmė irgi akivaizdi bei neginčijama. Bet fizinė ir socialinė žmogaus laisvės tėra išorinės, jos tesudaro vien išorinį žmogaus laisvės dėmenį — nustato erdvę, kurioje galimas žmogaus pasirinkimas, kurioje žmogus gali pats spręsti savo elgesį ir likimą.

O kad pats spręstų, žmogus turi sugebėti tai padaryti. Pirmiausia — sugebėti mąstyti.

Norint apie ką nors mąstyti ir atitinkamai spręsti, žinoma, reikia turėti pakankamai žinių, kurių visuma sudaro žmogaus akiratį. Vaizdžiai tariant, pirmiausia reikia suvokti, kad esi kryžkelėje, paskui išsiaiškinti, kiek kelių ir kur iš tos kryžkelės veda, ir tik tada galėsi nuspręsti, kurį pasirinkti.

Nes jei praeini pro kryžkelę jos nepastebėjęs, tai neturi ir galimybės joje pasirinkti — vadinasi, nesi laisvas. Taigi, kuo platesnis žmogaus akiratis, tuo didesnė yra jo laisvė, ir atvirkščiai — siauro akiračio žmogus esmiškai negali būti laisvas. Kitaip tariant, asmens akiratis yra tiesiogiai proporcingas jo laisvei. Nes galbūt čia pat, čia ir dabar, jis turi neatpažintų, nesuprastų, nesuvokiamų galimybių, tik nepastebi jų per apgailėtiną savo neišmanymą bei žioplumą Ir tautai, norinčiai būti nepriklausomai, negana plėtoti technologijas, rūpintis teise ir vystyti ekonomiką —­ tautai, norinčiai būti nepriklausomai, pirmiausia reikia plėsti tautiečių akiratį.

Nes pakankamai plataus akiračio, apsišvietę, išsilavinę žmonės čia o tai reiškia, šiandien pat galėtų gyventi kitaip —­ taip, kaip siauro akiračio neišprusę neišmanėliai nė nenumano ir įsivaizduoti negali.

• Kas yra pasirinkimo pratimas
• Kaip išimti pinigus iš tarpininkavimo sąskaitos
• Darbuotojų pasirinkimo sandoriai: įgyvendinimas ir apmokestinimas – Teisė profesionaliai
• Tai reiškia, kad į pensiją ateityje išeisiantys gyventojai, kurie per gyvenimą bus kaupę privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose, gaus dvi pensijas: vieną valstybės, kitą — privačią.
• Dvejetainiai variantai prvatefx
• Dainius Razauskas. Laisvės branduolys
• Tendencijos linija ir jos lygtis

Juk ir žmonių sugebėjimas susitarti tarpusavy priklauso nuo jų išprusimo ir akiračio, o kai tauta susitaria ir sutaria — jai nieko nebėra neįmanoma. Beje, žinių ekonomika gali reikšti ne tik tai, kad tapo supras­ta žinių reikšmė ekonomikai, bet ir tai, kad pačios žinios yra reikalingos tam tikros ekonomikos: kokios žinios naudingiausios tam ar kitam dalykui pasiekti? Kokios dalies žinių galbūt verta siekti iš anksto nė neįvertinus jų naudingumo, bet palikus erdvės netikėtumui, kūrybai, atradimams?

Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX

Suvokiant, kad žinios lemia akiratį, o akiratis sąlygoja pasirinkimą, gal verta palikti vietos naujoms, iš anksto nenumatomoms pažinimo kryptims? Gal esama tam tikro žinojimo, kuris savaime daro žmogų laisvą, tad jo būtų verta siekti visų pirma?

1. VLK nuotrauka.
3. 24 juostų tiesioginė diagrama dvejetainiams pasirinkimams

Ne mažiau svarbu užčiuopti, išsiaiškinti ir galiausiai perprasti tai, kas stabdo pažinimą ir akiračio plėtrą. Pavyzdžiui, gal visuomenei apsimoka visas žinias padaryti nemokamas ar beveik nemokamas ir kad mažesnė pasirinkimo galimybė plačiausiai prieinamas — visą spaudą, popierines bei internetines knygas, patį internetą ir t. Gal apsimoka įskaitmeninti ir padaryti ranka pasiekiamas visas bibliotekas, visus retų spaudinių bei rankraštinius fondus?

Gal apsimoka į švietimą ir mokslą investuoti tris, penkis, dešimt kartų daugiau nei į ekonomiką ir teisėtvarką, kurios juk tiesiogiai priklauso nuo jose dirbančių žmonių išprusimo bei akiračio? Bet ne tik. Gali taip atsitikti, kad žmogus ir kryžkelę pastebi, ir iš jos vedančius kelius deramai įvertina, bet nežino, kuriuo iš tikrųjų nori pasukti — nežino, ko iš tikrųjų nori. Arba taip, kad ir kelius įvertina, ir suvokia, ko nori, o vis dėlto pasuka ne tuo keliu, kuriuo norėjo.

Regis, iš visos širdies norėjo į vieną pusę, o priėjęs kryžkelę nejučia vėl pasuko į kitą Ir taip dešimt kartų iš eilės. Ir pats nesupranta, nežino, kodėl. Kadangi nežino, vadinasi, jis vėlgi stokoja tam tikro žinojimo, tik šįsyk ne žinojimo apie išorinį pasaulį, tiek fizinį, tiek socialinį, o žinojimo apie save — ne žinojimo apie tai, ką galima pasirinkti, o apie tą, kas gali ar negali pasirinkti ir kodėl.

Pasirodo, negana suvokti įmanomus pasirinkimus — dar būtina suvokti, ko iš tikrųjų nori, taigi pasverti bei pasirinkti ne tik ir net ne tiek išorines galimybes, kiek savo paties vidinius norus. Bet negana suvokti ir savo norus, lemiančius pasirinkimą, — dar reikia sugebėti jį įgyvendinti, įdiegti tikrovėn, nutiesti tiltą tarp noro ir veiksmo.

Šis dažnai stokojamas savęs žinojimas vadinamas sąmoningumu, sąmone. Be šito lemiamo sugebėjimo — be sąmoningumo — išvis neįmanomas nė joks žinojimas, nes be jo tiesiog nėra kuo žinoti. Galima valandą žiūrėti į vieną knygos puslapį ir nieko neperskaityti, nes dėmesys skrajoja kur nors visai kitur arba išvis išblėsta ir susmunka į snaudulį. Be šito lemiamo sugebėjimo — be sąmonės šviesos —­ mes tik snaudžiame, tik miegame užsisapnavę: viena vertus, užsimiršę savo savaitėse, o kita vertus, nesugebėdami priimti jokio sprendimo ir neturėdami valios jį įgyvendinti.

Nes valia galiausiai irgi tėra sąmoningumas, nuolatinis sąmoningumas savo pasirinkimui. Tad jei stinga sąmoningumo — apie kokią laisvę galima kalbėti? Nesąmoninga būtybė negali būti laisva, nes neturi kuo būti laisva. Taigi sąmonė — ir būtina laisvės sąlyga, ir būtina laisvės priemonė, bet ne kad mažesnė pasirinkimo galimybė. Iš tikrųjų sąmonė — tai pats laisvės subjektas. Kad mažesnė pasirinkimo galimybė būtent sąmonė gali arba negali būti laisva, ir gali būtent tiek, kiek ji apsireiškia kaip sąmonė, kiek ji yra pati savimi.

Pro 1, Vos pradėjus vykdyti veiklą ar naują projektą, bendrovėms dažnai kyla klausimas, kaip įdarbinti ar išlaikyti kvalifikuotus ir patyrusius darbuotojus. Ieškant atsakymo į šį klausimą, pastebėtas didėjantis verslo atstovų susidomėjimas įrankiu, padedančiu motyvuoti darbuotojus produktyviai dirbti, siekti gerų rezultatų ir būti lojaliems bendrovei. Tai — pasirinkimo sandoriai anglų k.

Vadinasi, laisvė — tai tiesioginė sąmonės apraiška. Galima net būtų vaizdžiai tarti, kad sąmonė —­ tai laisvės siela, o laisvė — sąmonės kūnas.

Todėl laisvas žmogus — tai būtinai sąmoningas žmogus, o kai žmogus tampa sąmoningas ir kad mažesnė pasirinkimo galimybė suvokia, tuomet jam savaime suprantama, kad sąmoningumas — tai pagrindinis jo rūpestis, tikslas ir gyvenimo prasmė. Galima net būtų kad mažesnė pasirinkimo galimybė, jog tatai pati Sąmonė, per žmogų apsireiškusi, yra sau tikslas ir prasmė, o branduolinis jos troškimas — būti. O tai reiškia, augti, pražysti žmoguje, visuomenėje, tautoje, žmonijoje.

Galima pavadinti ją Dievu, Adibuda ar kaip kitaip — pavadinsi, nepagadinsi.

Galimybė ir tolerancija tik būsi pakankamai sąmoningas. Taigi laisva tauta — tai sąmoninga, sąmoningų žmonių tauta.

Seimas po pateikimo pritarė naujai antroje pakopoje sukauptų pensijų išmokėjimo tvarkai

Todėl sąmonė, sąmoningumas, kaip jos laisvės sąlyga, branduolys ir esminis apsireiškimas, yra pagrindinis laisvos tautos rūpestis ir tikslas. Laisva tauta esmiškai išvis neturi kito tikslo, kaip tik ugdyti savo narių sąmoningumą — visa kita tėra jo apraiškos, kad mažesnė pasirinkimo galimybė arba kliūtys. Būdami sąmoningi, mes ir esame laisvi, ir apskritai esame, ir tada viskas mūsų rankose.

Ir priešingai: mérkdamiesi į sapnų miglas mes nejučia savaime prarandame ir laisvę, ir būtį, o tada jau lygioje vietoje — galas. Todėl ir būtybė visai be sąmonės, visai kaip galima užsidirbti pinigų valiuta būtybė nėra nė būtybė, o tik daiktas.

Kaip akmuo kerpėja ten, kur guli, kol niekas kitas neišjudins, o jei kas išjudins, tai judės kur judinamas.

Nepakelti akių, nuleisti akis, išvis užsimerkti, vadinasi, prarasti sąmoningumą, o drauge ir laisvę. Ir atvirkščiai: atsimerkti, pakelti akis, nenuleisti akių reiškia nubudusį, gyvą, pasirengusį grumtis už save sąmoningumą.

Žmogaus pasaulis — kaip tik dėl plačiau prasimerkusios sąmonės! Ir tikrasis sąmonės priešas niekuomet nėra kitas žmogus — kitame žmoguje prasimerkusi ta pati Sąmonė. Tikrasis ir esmiškai o tai reiškia sąmonės priešas, suprantama, yra nesąmoningumas ir visos jo pagimdytos nesąmonės.

Tačiau esminis įvaizdis lieka tas pats: arba nuleisti akis, užsimerkti, vadinasi, pirmiausia viduje pralaimėti sąmoningumą ir galiausiai išorėje pralaimėti, arba nenuleisti akių, nė už ką, nieku gyvu nenuleisti akių ir taip viduje laimėti sąmoningumą, o galiausiai ir išorėje laimėti.

Darbuotojų pasirinkimo sandoriai: įgyvendinimas ir apmokestinimas

Tai ir yra pamatinis, kad mažesnė pasirinkimo galimybė laisvo žmogaus pasirinkimas bei sprendimas — bet kokiomis aplinkybėmis, bet o tai reiškia padėtyje, bet kokiu klausimu: nenuleisti akių. Žiūrėti, stebėti, suvokti, pažinti ir perprasti.

Vadinasi, pasukti prieš srovę, stoti piestu ir kilstelėti aukštyn — kiekvienąsyk tapti bent truputėlį sąmoningesniam.

Are you a giver or a taker? - Adam Grant

Ir priešingai: nuleisti akis, vadinasi, susitaikyti su nesąmoningumu, pasiduoti nesąmoningumui ir plaukti pasroviui. Pirmasis kelias šitoje kryžkelėje žadina gyvą sąmonę ir veda į sąmoningumą, laisvę, antrasis — migdo ir veda į nesąmoningumą, nelaisvę. Galima tarti, jog pirmasis kelias —­ tai kelias į kalną: iš pažiūros lyg ir sunkiau, nei leistis nuokalnėn, užtat jis reiškia nuolatinį pakilimą, įkvėpimą, tolydžio ryškėjantį patyrimą, atsiveriantį platesnį akiratį ir veda į Neaprėpiamą Erdvę.

Priešingai, antrasis kelias — tai kelias o tai reiškia kalno: iš pažiūros lyg ir lengviau, tačiau neišvengiamai prasideda nuosmukis, blėsta patyrimas, siaurėja akiratis, ir anksčiau ar vėliau atsidursi visiškoje duobėje.

Opcionai – neišnaudota galimybė motyvuoti darbuotojus - Jurex

Be to, į kalną kopiančios kojos ilgainiui prasimankština, užsiaugina raumenis — sąmonė išmoksta atkakliau nenuleisti akių, o patyrusi laimę būti, nė nebenori jų nuleisti, nusileisti. Ir priešingai: įpratusi kaip užsidirbti pinigų internetu sąmonė atpranta būti ir jaučiasi vis labiau apsunkusi, vis labiau prislėgta.

Užtat vienintelis būdas išbristi iš depresijos — pakelti akis ir nenuleisti akių.

Nenuleisdami akių laimėsime viską: būties pilnatvę, laisvę, tėvynę, galiausiai visas technologijas, teises ir ekonomikas. Nuleidę akis viską pralaimėsime, neišgelbės nei antidepresantai, nei užsienio investicijos, nei NATO. O pati ji taip gali pasielgti dėl to, kad, būdama nepakankamai prasimerkusi ir nubudusi, pasiduos savi apgaulei. Saviapgaulė nuo apgaulės šiuo atveju nesiskiria, nes sąmonė visuomet apsigauna pati, tačiau kad apsigautų, ją visuomet kas nors apgauna.

Sąmonė visuomet apsigauna mintimis ir būtent mintimis gali būti apgaunama.